ūksėti

ūksėti
ū́ksėti, -i (-ėja Krp), -ėjo Š, ūksė́ti, ū́ksi (ū́ksia Kp), -ė́jo Š, KŽ, DŽ1, Skp 1. intr. DŽ1, Plv šūkauti, ūkauti: Ko čia ūksėji kaip piemuo miške?! Škn. Gal ū́ksėti neū́ksėti, nieko negirda DūnŽ. Nastutė mažkiek toliau paeina, tuoj ir ū́ksėja – bijo pasiklyst Sml. Kas ten vakar miške taip ūksėjo? Šln. Kai vaikai ū́ksėdavo po trobas, po pievą garsas atsiliepdavo Šd. Kas ten ū́ksėja, ar ne mergaitė? Rm. Ko čia ū́ksėji teip netoli nuėjęs? Šln. Ūksė́te pasiūksėdama dainuoja svočia J. [Jis] bėgiojo, krutėjo, ūksėjo, visų arklius ragino Vaižg. ^ Kaip ū́ksėji, teip i atsiliepia Bsg. 2. tr. ūksint raginti, pašaukti: Laukuose buvo girdėti ūksint: – E, šėmi, e, žali! rš. Kuris pirmas suras [kumelę], tai turi ūksėti antrą LTR(Žg). Pakilumėlė, kur lažininkai vieni kitų pasilaukdavę, ūksėdavę, jaunimas sudainuodavęs Grz. 3. intr. DŽ, NdŽ protarpiais ūkti: Pelėdos tai kai kiškis ūksėja Bsg. Kūtvėla pelėda ūksi nuo šakos S.Nėr. Kiškiai pradės ū́ksėt Ėr. Mieguistai ūksėjo apuokai rš. 4. intr. verkti balsu, kūkčioti: Ūksėja tik daugiausia maži vaikai Nč. Kurmis, ištiktas baisios nelaimės, springdamas ašaromis vien ūksėjo: – Ak, sūnaitėli! rš. 5. intr. čiulbėti, suokti: Nekrūpčiok, lakštute, ant beržo šakos, neūksėk graudingai TS1903,9. 6. intr. ūkauti, stūgauti (apie traukinį): Tas traukinys kasdie ū́ksi ir ū́ksi Mrj. \ ūksėti; atūksėti; nuūksėti; paūksėti; suūksėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • ūksėti — vksm. Ūksi pasiklýdęs miškè …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • čiauksėti — čiauksėti, i, ėjo, čiauksėti, čiauksi, ėjo žr. čiaukšėti: 1. Žvirbliai čiauksi (čiauksėjo) Rš. Viščiukai ėmė čiauksėti Rš. Paukštis medy čiauksi Ds. 2. Mergaitė čiauksi, man atsibodo klausyt Ds. 3. Šuva čiauksi Ds. 4. Vaikai valgydami čiauksėjo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kriaukšėti — kriaukšėti, kriaukši, ėjo J, OG348, NdŽ, Rm, kriaukšėti, i ( ėja), ėjo J 1. intr. Kos46 tarpais krenkšti negalint atsikosėti ar pravemti, žiaugčioti: Kas te kriaukši (balsu kosi)? J. Ko dabar kriaukši, ar ne į tą gerklę papuolė barščiai? Paį.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • viaukšėti — viaukšėti, i, ėjo intr. 1. žr. viauksėti 1: Šunelis ėmė viaukšėti, ir pabudom Kair. 2. prk. kalbėti, plepėti, čiaukšti: Viaukšu, i gan, teisybės mun neužginsi sakyti Krš. 3. žr. viauksėti 7: Valgyk valgyk, ar nepradėsi viaukšėt Šl …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atkaukšėti — intr., atkaukšėti Srv ateiti beldžiant: Aure ir jis čia atkaukši per gruodą Ėr. Tik nukalbėjau – štai ir atkaukši Ds. Iš tolo jau girdim, kad atkaukšia Lnkv. kaukšėti; atkaukšėti; įkaukšėti; nukaukšėti; pakaukšėti; parkaukšėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atūksėti — intr., atūksėti Š, KŽ ateiti ūksint: Reikia man dar vištukus uždaryt, ale atūksėsiu Vrn. ūksėti; atūksėti; nuūksėti; paūksėti; suūksėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • auksėti — 1 auksėti, i, ėjo intr., auksėti, aũksi, ėjo loti iš reto, amsėti: Ko tas šuva auksi? Rdm. Margis auksi, matyt, pro klojimą kas praėjo Lkš. Au au šunelis auksi Rod. Garsiai auksėdami šunys per kaimą nusivijo lapę P.Cvir …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • griaukšėti — griaukšėti, ėja, ėjo intr. kriaukšėti, užspringus kosėti: Atiduok šuniui tą sūrį, tegu ir jis griaukšėja kaip aš Bsg …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iškriauksėti — tr. iškriaukšėti, išvemti: Aitvaras nusileido į klėtį ir viską iškratęs ir iškriauksėjęs LTR(Ps). kriauksėti; iškriauksėti; sukriauksėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išžiauksėti — tr. žiaugsint ištarti, pasakyti: Košė (pavardė) žiaukteli. Dvoktelėja kaip iš statinės namine degtine. Bet žodžio – neišžiauksėja rš. žiauksėti; išžiauksėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”